Memorialinis kambarys
2024-03-15

Memorialinio kambario istorijos fragmentai

Kompozitorius, vargonininkas, chorvedys Aleksandras Kačanauskas (1882 - 1959) visą savo gyvenimą paskyrė muzikai, o jo veikla ir kūryba buvo susijusios su XX a. I pusės Rygos, Varšuvos, Peterburgo, Kauno, Vilniaus miestų kultūrine panorama. Kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko atminimas įamžintas memorialiniame kambaryje, kurį bendromis lėšomis ir pastangomis įkūrė jo sūnus Gediminas Kačanauskas, dukra Aldona Kačanauskaitė-Zaborienė ir kompozitoriaus vardu pavadintos muzikos mokyklos bendruomenė. Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos kiemelyje buvo pastatytas priestatas ir jame atidarytas memorialinis kambarys, duris lankytojams atvėręs 2004 m.

Memorialinio kambario rinkinys

Memorialiniame kambaryje saugomos Aleksandro Kačanausko nuotraukos, dokumentai, gaidos ir memorialiniai daiktai, kompozitoriaus sukaupta asmeninė biblioteka. Ekspozicija pasakoja apie kompozitoriaus jaunystę, studijas, vargonininko ir chorvedžio dirigento darbą, ilgametę pedagoginę veiklą bei kūrybą. Ekspozicijoje yra eksponuojami autentiški baldai, dailės kūriniai, asmeniniai daiktai.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla

Memorialiniame kambaryje vyksta koncertai, minėjimai, kuriuose dalyvauja muzikos mokyklų moksleiviai, mokytojai, žinomi Lietuvos menininkai.

Aleksandras Kačanauskas (1882 - 1959)

"Aleksandras Kačanauskas - tai žmogus, atidavęs visą savo gyvenimą menui, kūrybai, labai prisidėjęs prie Lietuvos vokalinės kultūros ugdymo" - tokius žodžius ištarė dainininkas Valentinas Adamkevičius, buvęs Aleksandro Kačanausko mokinys.

Kompozitorius Aleksandras Kačanauskas buvo plačios erudicijos muzikas, o jo veikla ir kūryba buvo susijusios su XX a. I pusės Rygos, Varšuvos, Peterburgo, Kauno, Vilniaus miestų kultūrine panorama. Aleksandro Kačanausko didžiąją kūrybos dalį sudaro vokalinė muzika. Kai kurie kūriniai buvo gerai žinomi nuo pat jų sukūrimo. Aleksandro Kačanausko plunksnai priklauso apytikriai 400 kompozicijų. Tai chorinės ir solinės dainos, giesmės, motetai, kantatos, instrumentiniai kūriniai, operetė, surinktos ir harmonizuotos lietuvių liaudies dainos.

Aleksandras Kačanauskas turėjo neeilinių sugebėjimų suburti žmones ir vadovauti jiems. Muzikas daug prisidėjo prie įvairių muzikos draugijų steigimo ir jų veiklos gerinimo, chorų ir koncertinio gyvenimo organizavimo Lietuvoje bei svetur, buvo vienas pirmųjų lietuvių operos teatro iniciatorių, organizatorių ir solistų. „Aleksandras Kačanauskas lietuvių muzikoje užima ypatingą vietą: jis gražių romansų autorius, puikus dirigentas, nuoširdus pedagogas, gabus vargonininkas. Vienu žodžiu, tai plati ir šakota muziko asmenybė" - tai profesoriaus Konrado Kavecko žodžiai.

Aleksandras Kačanauskas gimė 1882 m. birželio 2 d. Kaune. Gimtajame mieste būsimasis kompozitorius mokėsi groti vargonais pas Juozą Naujalį, o 1902 m. išvyko į Rygą, kur Egerto bei Imperatoriškoje mokyklose studijavo vargonus, kompoziciją, fortepijoną, dainavimą, muzikos teoriją. Gyvendamas Rygoje, Aleksandras Kačanauskas aktyviai dalyvavo lietuvių kultūriniame gyvenime - vadovavo "Kanklių" draugijos chorui, vyrų kvartetui ir sekstetui, Rygos politechnikos instituto studentų "Vilties" ansambliui, su kuriuo 1907 m. įdainavo pirmąsias lietuviškas plokšteles, statė Miko Petrausko ir savo operetes, pats dainavo solo, akompanavo koncertuose, vaidino ir kūrė įvairiems spektakliams muziką, vargoninkavo Šv. Alberto bažnyčioje, o trumpam nuvykęs į Varšuvą, užsiėmė pedagogine veikla.

1916 - 1919 m. Aleksandras Kačanauskas dainavimo studijas tęsė Peterburgo konservatorijoje, taip pat vadovavo lietuvių chorams, rengė koncertus, o po Česlovo Sasnausko mirties užėmė vargonininko ir choro vadovo vietą Šv. Kotrynos bažnyčioje.

1920 m. grįžęs į Lietuvą, Aleksandras Kačanauskas apsigyveno Kaune ir pasinėrė į miesto muzikinį gyvenimą. Dar gyvendamas ir studijuodamas Peterburge, Aleksandras Kačanauskas puoselėjo viltį pastatyti operą lietuvių kalba. Jo ir kitų muzikų dėka 1920 m. gruodžio 31d. Kauno Operos Vaidykla pakvietė žiūrovus į pirmąjį operos spektaklį - Dž. Verdžio "Traviatą".

Aleksandras Kačanauskas, norėdamas pagerinti bažnytinės ir pasaulietinės muzikos meninį lygį, Kaune suorganizavo ir vadovavo Šv. Cecilijos vargonininkų draugijai, suorganizavo Lietuvių muzikų-menininkų draugiją ir buvo jos pirmininkas. Muzikas dalyvavo Filharmonijos draugijos veikloje, vadovavo "Dainos" draugijos, "Perkūno", kunigų seminarijos klierikų, respublikinės ligoninės chorams. 1928 m. Aleksandras Kačanauskas subūrė dainos mėgėjų chorą, kuris taip ir vadinosi - Aleksandro Kačanausko choras. Muzikos kritikai šį kolektyvą vadino mažu, bet aukšto lygio choru. Ir buvo dėkingi už lietuviškos muzikos propagavimą.

Dar vienas reikšmingas faktas Aleksandras Kačanausko veikloje yra susijęs su pirmąja visos Lietuvos dainų švente, kuri įvyko Kaune 1924 m. Muzikas buvo šios šventės organizacinio komiteto narys, dėstė komiteto surengtuose chorvedžių kursuose.

Savo pavardę į lietuvių muzikos istoriją Aleksandras Kačanauskas įrašė ir kaip pedagogas. 1920 - 1933 m. Kauno muzikos mokykloje, 1933 - 1947 m. konservatorijoje bei 1948 - 1957 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Vilniuje muzikas dėstė fortepijoną, dainavimą, muzikos teorijos disciplinas, vargonus. Šalia darbo konservatorijoje Aleksandras Kačanauskas neapleido ir kitos muzikinės veiklos - nuvykęs į Romą bei Vieną tobulino savo balsą, nors dainininko solisto karjeros nebetęsė, kurį laiką Kauno kunigų seminarijoje dėstė grigališkąjį giedojimą, vargonininkavo Katedroje, Karo muziejaus bokšte suderino varpus, rūpinosi jų priežiūra, rašė spaudoje įvairiais muzikos klausimais. Aleksandras Kačanauskas mirė 1959 m. lapkričio 16 d. Vilniuje, palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Aleksandro Kačanausko veikla ir nuopelnai neliko nepastebėti. Už ilgametį sėkmingą pedagoginį darbą jis buvo apdovanotas Švietimo ministerijos medaliu, jam suteiktas profesoriaus vardas. Kompozitorius buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu (1928 m.), Gedimino III laipsnio ordinu (1938 m.), jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1957 m.).

Kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko atminimas įamžintas 1992 m. išleistoje Aldonos Kačanauskaitės - Zaborienės knygoje, didžioji jo kūrybos dalis publikuota 1994 - 1996 m. išleistuose kūrinių rinkiniuose, 1994 m. Kauno II muzikos mokyklai buvo suteiktas Aleksandro Kačanausko vardas, o 2004 m. rugsėjo 1 d. mokykloje duris atvėrė Aleksandro Kačanausko memorialinis kambarys.

Keletas memorialinio kambario nuotraukų:

Nuorodos